Filosofijos Vaidmuo Kulturoje

Pages: 7 (2014 words) Published: May 5, 2010
TURINYS

ĮVADAS3
1.Filosofijos ir kultūros samprata4
1.1. Filosofija4
1.2. Kultūra4
2.Filosofijos ir kultūros sąsajos6
3.Filosofijos vaidmuo kultūroje7
IŠVADOS8
LITERATŪROS SĄRAŠAS9

ĮVADAS

Požiūris į pasaulį ir žmogaus vietą jame, pažiūros, žmonių gyvenimo principai, įsitikinimai, idealai, vertybinė orientacija – visa tai vadinama pasaulėžiūra, kuri yra kultūrą integruojantis pradas. Kadangi teigiama, jog daugybė filosofijos gvildenamų problemų yra labai reikšmingos pasaulėžiūrai, tai galima manyti, jog per mokslinių idėjų techninį ir technologinį taikymą filosofija, be abejo, daro poveikį materialinei kultūrai. Bet kokia yra tiksli jos vieta kultūroje? Šį ir dar daug kitų analogiškų klausimų iškėlė ir ieškojo atsakymų tokie rašytojai kaip E. Nekrašas, A. Anzenbacher, N. Aukštuolytė, R. Plečkaitis ir kt. Būtent pastarasis klausimas ir žymių autorių tyrinėjimai šia tema, skatina susimąstyti ir parašyti šį darbą. Šio darbo objektas: filosofijos vaidmuo kultūroje.

Šio darbo tikslas: sužinoti, kokią įtaką filosofiniai klausimai, filosofinė gyvenim samprata turi kultūrai. Šio darbo uždaviniai:
1. pateikti filosofijos ir kultūros sąvokas;
2. apžvelgti filosofijos ir kultūros sąsajas;
3. nustatyti lemiamą filosofijos vaidmenį kultūroje.

Filosofijos ir kultūros samprata

1.1. Filosofija

Filosofija - (iš gr. kalbos filo - meilė, sofija - išmintis) išminties meilė. Tai visiškai naujas mąstymo būdas, kuris atsirado Graikijoje apie 600 metų prieš Kristų. Filosofija pradėjo atsirasti, kai žmogui nebepakako tradicinių mitologinių atsakymų į jį jaudinančius klausimus. Nors filosofija priešino save mitologijai,jai atsirasti pagrindą davė mitologinis pasaulio aiškinimas. Tūkstančius metų tokio pasaulio aiškinimo žmogui užteko.Nors mitas nekėlė tiesioginių klausimų, faktiškai jis davė atsakymus į labiausiai žmogų dominusius klausimus apie jo paskirtį ir lemtį, pasaulio suvokimą ir tvarką, laiką ir amžinybę. Mitologinis pasaulio aiškinimas buvo būtinas žmogaus raidos etapas, tačiau ilgainiui mito autoritetas ėmė mažėti ir tai turėjo lemiamą įtaką filosofijos formavimuisi. Filosofijos kilmę reikia suprasti ne kaip kokią nors vienkartinę istorinę paskatą, bet kaip nuolatos trunkančią paskatą, kuri nuolatos yra dabartinė. Anot A. Maceinos, filosofija kyla iš trijų pagrindinių patyrimų: nuostabos, abejonės ir kančios. Filosofija yra tai, kas žmogui padeda tapti pačiu savimi nebėgant nuo tikrovės. Nors filosofija paprastomis ir jaudinančiomis mintimis gali išjudinti kiekvieną žmogų, net vaiką, bet sąmoningas jos kūrimas yra pabaigos neturintis, nuolat atsinaujinantis, visada aktualus ir visa apimantis uždavinys. Filosofijai, kaip teorijai, būdinga proto argumentai grįsti savo teiginius. Ji siekdama padėti orientuotis gyvenimo ir gamtos visumoje, yra artimesnė pasaulėžiūrai, bet ne mokslui, kuris, irgi būdamas teorija, vis dėlto tokios orientacijos neteikia. Mokslui rūpi, kaip objektas veikia, o filosofijai - ką jis reiškia.

1.2. Kultūra

Kultūra yra visa tai, kas išskiria žmogų (visuomenę) iš gamtos, - elgesio ir bendravimo formos ir visi tiek materialios, tiek dvasinės veiklos produktai, teoriniai požiūriai ir meno kūriniai, idealai ir tikslai, ritualai ir mitai. Kultūrą sudaro tai, ką žmogus apdorojo, išpuoselėjo, išugdė ir ėmė vertinti bei gerbti. Išsiaiškinti, kas yra kultūra, nėra lengva todėl, kad kultūra gali būti imama įvairiais atžvilgiais ir kad į kultūros aptarimo pagrindą gali būti padėti įvairios kultūros elementai. Kultūra gali būti imama ir visuomeniniu atžvilgiu, vidiniu ir išoriniu, ji gali būti aptariama kaip vidinis nusiteikimas, veiksmas, išdava, bet kadangi kultūra, yra žmogaus veikimo apraiška, tai grindžiamosios reikšmės kultūros sąvokai turi kultūrinio veiksmo supratimas. Kultūrinis veiksmas stovi pusiaukelėje tarp kultūrinio nusiteikimo...
Continue Reading

Please join StudyMode to read the full document

Become a StudyMode Member

Sign Up - It's Free